- Plaukioti bangų studijoje -nepakartojamas jausmas.Tik reikia prisilaikyti tam tikrų taisyklių.Aisku jos nėra 100%Bet iš asmeninės patirties,gal kiek pades jaustis jaustis uztikrinciau.
- Pirmiausia nebijoti.
- Jausti meilę Okeanui
- Pavojingiausia dalis kaip ir lėktuvui- pakilimas ir nusileidimas- išlipimas i krantą.
- Būti budriam ir sekti situaciją.(bangų)
- Praėjus didžiausią bangą, plaukimas tampa vienas malonumas,nes daugiau nebėra jo saugotis, nebent ryklių.
- Vis tiek– okeano bangos labai klastingos..aciu dievui blogiausia kas buvo-nubrozdijimai.
Įėjimo į okeaną technika
lengvesnė negu išėjimo,nes tu esi veidu į bangas ir gali kontroliuoti situaciją.Svarbiausia nepakliūti po lūžtančia banga,nes jos jėga yra nesukontroliuojama.Reikalas tas ,kad pavojingiausios bangos luzta palyginus negiliai ir smogia tave į dugną . Jei jau pakliuvai, tai stengtis kontroliuoti situaciją rankomis,atsimusant į dugną, jokiu būdu ne galva.Neprarasti savitvardos.Blogiausiu atveju susimesti į kamuoliuką ir daryti kuliaversti.Matant prieš save iškilusią bangą, geriausia nerti po jos ketera negaunant jos lūžtančios galios.( Čia dar kai stovi ant dugno.)Kai jau plauki giliai,tai svinguoji kartu su bangom.Jos jau nepavojingos.

Išlipimo iš okeano technika
Sudėtingesnė,nes grįžtant į krantą dažniausiai tu nematai bangų išskyrus tada kai plauki nugara.Jei jau banga lūžo anksčiau už tavo nugaros ,labai faina šokti į tokį traukinį ant keteros iš paskos,jokiu būdu ne priekyje ir pasileisti kartu kaip su burlente:)))kaip serfingistas.Turi panasumo!!!Jei banga pasiruošusi kristi ant tavęs tenka vėl grįžti į okeano pusę,neriant po ketera.
P.S. nežiūrint visos praktikos klastingos bangos pasigauna tave.Dazniausiai apsiribojama nubrozdinimais ar sumušimais…
Patinka:
Patinka Įkeliama...